„Thonet“ kėdė - tai vienas iš šedevrų baldų dizaino pasaulyje, kuris yra laikomas tobulu formos ir technologijos deriniu. Kadaise šis baldas buvo aukštos padėties visuomenėje simbolis. Šiems laikams ši kėdė tapo įprastu baldu, kurį galima surasti daugelio iš mūsų namuose. Tad pateikiame trumpą istoriją apie tai, kaip Thonet kėdė pelnė visuotinę šlovę.
Thonet“ arba Vienos baldų istorija prasidėjo tuomet, kai buvo sukurtos naujos technologijos lenkti medį, prieš tai jį kaitinant karštuose garuose ar mirkant verdančiame skystyje. Taip termiškai paveiktus medienos fragmentus, meistrai juos galėjo lankstyti įvairiomis kryptimis.
Jau ir anksčiau iš lenktos medienos buvo gaminami įvairūs reikmenys bei baldai, tačiau tik Michaelis Thonet‘as (1796 - 1871) sumąstė panašią technologiją serijinei baldų gamybai. Tiesa, vargu ar Michaelis šiandien būtų toks garsus, jei ne jo šeimoje būtų nutikusi nelaimė. 1816 metais mirė jo mama, tad tam, kad galėtų padėti savo, jaunasis kareivis Michaelis buvo paleistas iš armijos. Jis buvo mokomas dailidės amato.
Jau 1819 metais Boppardo mieste atidarė savo pirmąją dirbtuvėlę. Iš pradžių jis gamino iki tol buvusius paklausius baldus įprastais metodais. 1930 metais ėmė eksperimentuoti klijuojant ir lenkiant faneros gabalus - jie turėjo pakeisti ilgai trunkančius sukurti analogiškus medienos masyvo fragmentus. Faneros lakštai buvo pjaustomi siauromis juostomis (pagal medžio „piešinį”), verdami klijuose, šiek tiek sulenkiami ir specialiuose spaustuvuose ruošinys vėl suformuojamas reikiamoje formoje. Prisigamino įvairiausių šablonų darbams spartinti.
M. Thonet’ui ilgą laiką nesisekė patentuoti savo gaminį (1840 - 1841 m. tai nesėkmingai darė Vokietijoje, Didžiojoje Britanijoje, Rusijoje). Vertintojai neįžvelgė jokios naujovės ir išradėją ignoravo. Pirmąkart šią technologiją 1841 m. užpatentavo Prancūzijoje, o 1842 m.Vienoje.
1850 metais buvo sukurta pirmoji kėdė, pagaminta vien iš išlankstytų detalių - nugarėlė turėjo tik vieną lenktą lanką. Sukaupęs kėdžių atsargas, 1853 m. kartu su penkiais sūnumis atidarė vėliau visame pasaulyje išgarsėjusią firmą „Gebruder Thonet”.
Ilgainiui „Thonet“ kėdės tapo „masinės gamybos prekėmis“. Pigios kėdės, pagamintos iš tvirtų sulenktų elementų, greitai išpopuliarėjo Europos rinkoje.
Mylimas visuose visuomenės sluoksniuose
Ieškant analogijų su modernumu, galima pastebėti, kad Vienos kėdės populiarumas nuo XIX amžiaus antrosios pusės iki XX amžiaus vidurio yra panašus į šiandieninę IKEA baldų populiarumo istoriją. Stovinčias Vienos kėdes buvo galima išvysti visur - menininkų priemiestyje, svarbių asmenų salonuose, madingose kavinėse, teatrų ir parodų salėse, visur, iki pat orkestro duobių. Populiarų baldą taip pat įamžino garsių menininkų drobės (pavyzdžiui, Pikaso ir Dali) ir kinas (filmas „Kabaretas“).
Daugiausia kopijų turintis baldas
Le Corbusier tikėjo, kad nebūtų įmanoma rasti tokios elegantiškos formos, aukštos kokybės dizaino ir tikslingos gamybos baldo nei Vienos kėdė. Šiandien ši kėdė yra pripažinta lyderė pagal kopijų skaičių. Priežastis akivaizdi - nepriekaištinga forma ir technologija, reikalaujanti kuo mažiau detalių.
Stabilus ir nepretenzingas
Vienos kėdė turi visas būtinas savybes kasdieniam naudojimui: ji yra stabili, lengvai valdoma ir nepretenzinga prižiūrėti.
Idealiai tinkanti bet kuriame interjere
Vienos kėdė gali papildyti, papuošti ir pabrėžti beveik bet kokį interjerą - ar tai būtų skandinaviškas, bohemijos, mid-century modern, provanso ar visiškai modernus būstas.
Šiuo metu Frankenburgo mieste (Vokietijoje), buvusiame fabrike yra įkurtas “Thonet” baldų muziejus. Nemažą baldų kolekciją galime išvysti Vienos Taikomosios dailės muziejuje. O Jūs, ar norėtumėte papuošti “Thonet” kėde savo namų interjerą? O gal verčiau rinktumėtės kito dizainerio kurtą baldą?